Viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės nepradeda medituoti, yra įsitikinimas, kad pirmiausia reikia išmokti sustabdyti mintis. Daugelis atsisėda kelioms minutėms, užsimerkia ir beveik iš karto pastebi, kad galvoje sukasi darbai, planai ar rūpesčiai.
Tuomet kyla mintis, kad galbūt meditacija neveikia. Iš tiesų, būtent taip ir prasideda pirmieji bandymai medituoti. Minčių buvimas nėra ženklas, kad kažką darote neteisingai. Priešingai, tai natūrali proto veikla, kurią pirmą kartą pradedame aiškiau pastebėti.
Meditacijos tikslas nėra sustabdyti mintis
Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad meditacijos metu galva turi būti visiškai tuščia. Vis dėlto net ir ilgametę patirtį turintys žmonės pastebi įvairias mintis, emocijas ar vidinius dialogus. Svarbiausias skirtumas tas, kad jie išmoksta jų nepaisyti ir neįsitraukti į kiekvieną atsiradusią mintį.
Meditacija nėra kova su protu. Ši praktika ugdo gebėjimą pastebėti, kas vyksta, ir pamažu grįžti prie pasirinkto dėmesio taško.
Pradėti vertėtų nuo kelių minučių
Viena dažniausių klaidų yra bandymas iš karto medituoti dvidešimt ar trisdešimt minučių. Pradžioje dažnai pakanka vos kelių minučių.
Pavyzdžiui:
- 2 minutės ryte;
- 5 minutės vakare;
- kelios sąmoningo kvėpavimo minutės dienos metu.
Svarbiausia ne trukmė, o reguliarumas. Panašiai kaip jogos pratimai, meditacija tampa lengvesnė tuomet, kai praktikuojama nuosekliai.
Sąmoningas kvėpavimas gali padėti susikaupti
Žmonėms, kurių mintys nuolat aktyvios, dažnai lengviausia pradėti nuo kvėpavimo stebėjimo. Nebūtina kvėpuoti ypatingu būdu ar iš karto mokytis sudėtingų jogos kvėpavimo pratimų. Pradžiai pakanka tiesiog pastebėti, kaip kvėpavimas vyksta natūraliai.
Galite atkreipti dėmesį:
- kaip oras patenka pro nosį;
- kaip kyla ir leidžiasi krūtinė;
- kaip juda pilvas;
- kaip keičiasi kvėpavimo ritmas.
Kai dėmesys nuklysta, tiesiog ramiai grįžkite prie kvėpavimo.
Minčių bus ir tai yra normalu
Daugelis žmonių mano, kad meditacijos metu reikėtų visiškai negalvoti ir ištuštinti protą. Tačiau dažniausiai nutinka priešingai: atsisėdus tyloje mintys tampa dar labiau pastebimos. Galvoje ima suktis dienos planai, prisiminimai, įvairūs rūpesčiai ar visai atsitiktinės idėjos.
Tai nėra klaida ir nereiškia, kad medituojama neteisingai. Mintys yra natūrali patirties dalis, todėl svarbiausia ne jas sustabdyti, o pastebėti, kada dėmesys nuklysta. Kiekvieną kartą tai pastebėjus galima ramiai sugrįžti prie kvėpavimo ar kito pasirinkto dėmesio objekto.
Kūno stebėjimas
Ne visi žmonės lengvai sutelkia dėmesį į kvėpavimą. Tokiu atveju galima stebėti kūno pojūčius.
Tam dažnai padeda:
- patogi sėdėsena;
- lėtas kvėpavimas;
- dėmesys pėdoms;
- dėmesys rankoms;
- bendras kūno stebėjimas.
Panašų principą galima pastebėti ir jogos praktikoje. Atliekant jogos pratimus ar būnant tam tikrose jogos asanose, dėmesys natūraliai grįžta prie kūno pojūčių, kvėpavimo ir to, kas vyksta šią akimirką.
Ar joga gali padėti išmokti medituoti?
Daugeliui žmonių meditacija tampa lengvesnė tada, kai prieš ją pajaučiamas kūnas.
Todėl lengvas kūno pajudinimas prieš meditaciją dažnai padeda lengviau nurimti, o paprasti jogos pratimai namuose gali tapti švelnia pradžia prieš panyrant į tylą.
Po judesio:
- sumažėja kūno įtampa;
- lengviau išsėdėti vietoje;
- kvėpavimas tampa ramesnis;
- dėmesys natūraliau susitelkia.
Anot, jogakartu.lt mokytojo, daugelyje tradicijų joga ir meditacija praktikuojamos kartu. Šioje svetainėje rasite daugiau informacijos apie jogos praktiką.
Neprivalote siekti tobulo rezultato
Pradedantieji dažnai nori kuo greičiau gauti apčiuopiamą rezultatą. Tačiau meditacija nėra užduotis, kurią galima atlikti teisingai arba neteisingai. Vienomis dienomis bus lengviau susikaupti, kitomis dėmesys klajos dažniau. Tai visiškai natūralu.
Kaip ir mokantis jogos pozų ar atliekant jogos pratimus pradedantiesiems, svarbiausia yra ne greitas progresas, o nuosekli praktika.
Ramybė atsiranda palaipsniui
Žmonės dažnai klausia, ar meditacija tikrai gali padėti sumažinti stresą ir vidinę įtampą. Vieno atsakymo nėra, tačiau daugelis reguliariai praktikuojančių žmonių po kurio laiko pastebi teigiamus pokyčius.
Pradėti medituoti verta ne tada, kai jau mokate išjungti mintis, o būtent tada, kai atrodo, kad jų yra per daug. Protas nurimsta ne tada, kai mintys visiškai dingsta, o tada, kai išmokstame jas stebėti.
