„Gal geriau Turkija?“ – juokėsi Asta, kai jų šeima svarstė, ar verta iškeisti viešbučio pusryčius į kasrytinius kavos virimus kemperyje. Tačiau sprendimas buvo aiškus: išbandyti kažką visiškai kito. Be baseinų, be minios žmonių ir be griežto grafikų. Jie pasirinko kelionę po Lietuvą su kemperiu – visam mėnesiui.
Patirtis nebuvo nei labai romantiška, nei chaotiška. Ji tiesiog buvo tikra. Ir šiandien jie tvirtina – tai buvo viena geriausių vasarų.
Nuo euforijos iki pirmo prakiurusio lietaus
Pirmą savaitę viskas priminė filmą. Atsikeli miške, atsidarai duris – ežeras. Vaikai basa laksto po rasotą pievą, tėtis kepa kiaušinienę ant dujinės viryklės, o mama skaito knygą. Kaimynų nėra, laikas sustoja.
Bet po kelių dienų realybė prisėlina. Pradeda lyti, batai šlapi, o viduje drėgmės kvapas. Vaikai ginčijasi dėl pakrovėjo, o šaldytuvo turinys ima dvelkti „nuotykiais“.
Vis dėlto Asta sako: „Čia ir buvo mūsų atostogų žavesys – viskas ne pagal planą.“
Kam tinka tokios atostogos?
Tokios kelionės ne kiekvienam. Jei nori pasyvaus poilsio, pusryčių į lovą ir SPA – geriau kemperį išnuomoti savaitgaliui ir pasitikrinti. Bet jei traukia laisvė, nori ryte nežinoti, kur vakare miegosi, ir jei nesi per daug prisirišęs prie daiktų – kemperis gali išmokyti paprastumo.
Kelionė reikalauja komandos darbo. Vairuotojas turi būti pasiruošęs ilgoms valandoms kelyje, o keleiviai – atsakomybėms. Vienas rūpinasi maršrutu, kitas vakariene, trečias rūšiuoja šiukšles. Ir viskas vyksta viename mažame kambaryje ant ratų.
Kiek kainuoja mėnuo kemperyje?
Daug priklauso nuo sezono ir pasirinkto modelio. Asta sako, kad jie išsinuomojo kemperį už 85 eurus per parą, papildomai reikėjo pasirūpinti degalais, kempingo vietomis ir kasdienei buičiai – nuo dujų balionų iki tualeto skysčių.
Tačiau sako – tokia kelionė pigesnė nei savaitė 4 asmenų šeimai bet kurioje užsienio šalyje su viešbučiu. O prisiminimų – daugiau.
Kas kemperyje labiausiai nustebino?
Tiesa sakant „kemperio įranga buvo geresnė nei tikėjausi,“ prisipažįsta vyras. Šaldytuvas tilpo visą savaitės maistą, buvo ir dušas, ir net saulės baterijos. Pasak jų, svarbiausia – protingai susidėlioti daiktus ir neapsikrauti nereikalingais.
Tiesa, kai keliauji ilgiau, pradedi pastebėti detales. Triukšmą važiuojant žvyrkeliu. Virtuvėlėje klibantį puodelį. Ryte nuo kondensato aprasojusį stoglangį. Tačiau viskas išmokstama. Ir kaip sako šeima – „jautėmės arčiau vieni kitų nei bet kada anksčiau“.
Ar verta bandyti?
Šeima neplanavo tapti kemperių gerbėjais visam gyvenimui, bet dabar galvoja apie dar vieną vasarą kelyje. Gal su kitu maršrutu, gal net į užsienį.
Asta sako: „Mes neieškojom tobulumo. Ieškojom laiko sau. Ir radom.“
Jei nori keliauti lėčiau, kvėpuoti giliau ir gyventi paprasčiau – verta išbandyti. Ne dėl mados. Dėl savęs.
