Nostalgiškai brangūs nameliai Šventojoje

nameliai šventojojeNameliai Šventojoje dažnam suaugusiajam lietuviai primena vaikystę ir išvykas prie jūros, kuri, mažųjų akimis, atrodė stebuklinga.

Užaugusi tarybiniais laikais žmonių karta aiškiai mena tas vasaras, kai šeima, sutaupiusi laiko ir pinigėlių, išsiruošdavo į pajūrį. Apie šias atostogas mes, vaikai, svajodavome  nuo ankstyvo pavasario, vos pradėjus tirpti sniegui. Nieko smagesnio, įspūdingesnio, džiugesnio tuomet negalėjo patirti vaiko širdis, nei pramogos prie jūros. Vaikams nebūdavo įdomu, kiek tėvams kainuoja nameliai Šventojoje, keliolikos minučių trukmės karuselė ar kasdien taip trokštama porcija ledų.

Štai tokios ar panašios atostogos prie jūros buvo tapę tradicinėmis daugeliui tarybinių šeimų, ir jose galima įžvelgti daug pozityvių dalykų. Vien tai, kad tais anais laikais net ir labai daug dirbantys tėvai atrasdavo laiko pabūti, pabendrauti ir tinkamai praleisti laiką su savo vaikais, – tai pati nuostabiausia ir brangiausia tėvų dovana, įsimintina visą likusįjį vaikų gyvenimą.

Brangiausios dovanos nepakeis tėvų bendravimo su vaikais

Palyginus su dabartine statistika, – kad lietuviai su savo vaikams skiria vos kelias minutes per dieną, – tarybiniais laikais praleistas tėvų laikas su savo vaikais, kad ir ne taip prabangiai, – buvo ir išliko tiesiog neįkainojamas. Dalis dabartinių jaunų tėvų įsivaizduoja, kad viskas, ko reikia jų vaikui, yra nuperkama. Apkrovus savo atžalas brangiausiais žaislais, kompiuteriais bei kitokiais naujoviškais įrenginiais, dažnai tikimasi, kad vaikams daugiau nieko netrūksta. Na, nebent pusgaminių vakarienei ar vardinių drabužių. Deja, negalvojama apie svarbiausią vaikų patiriamą nepriteklių – tėvų meilę, bendravimą ir tėviškąją šilumą.

Tačiau kur tuomet nepaprastai daug reikšmės augančiai asmenybei turintis apkabinimas, nuoširdus rūpestis, kaip vaikui tą dieną sekėsi ar nesisekė, kuo jis gyvena; gal būt, dėl ko išgyvena, kas jam apskritai svarbu ir t.t.?..

Deja, itin užimtoje tėvų paroje jau nebelieka laiko bendrauti su vaiku arba nors paskaityti jam prieš miegą pasaką. Dažnai nuo per dieną alinančių sveikatą darbų ir stresų tėvai sugrįžta į namus  jau pervargę. Tad išklausyti vaiką arba, juo labiau, – su juo pažaisti, – tėvai ne visuomet atranda jėgų. O juk tai toks nepaprastai vertingas vaiko gyvenimo etapas, galintis turėti esminės įtakos vaiko asmenybės formavimuisi, vertybių sistemos analizavimui, teigiamų įgūdžių formavimui ir pan.

Būtino turiningo ir nuoširdaus tėvų bendravimo su vaikais Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu stoka šiandien jau parodo rezultatus: jaunimas ir paaugliai tampa vis labiau susvetimėjusiais, bejausmiais savo tėvams, kartais suvokdami juos tik kaip finansavimo šaltinį. Vis didėjantis jaunų žmonių dalyvavimas nusikalstamoje veikloje, nenoras mokytis ir dirbti, su kuo mažiau pastangų kuo lengviau ir greičiau viską pasiekti ir pan., – rimti visos visuomenės pavojaus varpai.

O juk, rodos, visai nedaug tereikia, kad tėvai atrastų savo paros laiko limite šiek tiek galimybių praleisti kartu su savo atžalomis. Tereikia tik pačių tėvų noro ir bet koks darbas namuose, kai į jį įtraukiami vaikai, gali tapti labai kokybišku. Pyrago kepimas ar bet koks bendras darbas  kartu virtuvėje, nesibaiminant, kad po to teks gerokai pašvarinti to darbo aplinką; daržovių sėjimas šiltnamyje, drauge skaičiuojant sėklas ir taip ugdant vaiko matematinius įgūdžius bei nuovoką; automobilio plovimas, jaunajam pagalbininkui patikėjus mažą kempinėlę, bei daugelis kitų, vaikui prieinamų, kasdienių darbų. Bendri darbai su vaikais, tą laiką panaudojus ne tik darbui, bet ir atviriems, nuoširdiems tarpusavio pokalbiams, gali būti labai naudingi artimų žmonių santykiams.

O kur dar atostogos, kai daugiau laiko galima skirti šeimos bendravimui išvykose prie jūros ir tuo pačiu – apkritai į gamtą, stengiantis kuo daugiau pažinti mūsų gimtąjį kraštą, įdomų jo gyvūnijos bei augalijos pasaulį, vieni kitus ir…savo vaikus. Vaiko vidinio ryšio su savo tėvais formavimui nebūtinas joks prabangus užsienio kurortas, – nameliai jaukioje Šventojoje gali būti maloniausias vaikystės prisiminimas apie kartu praleistą artimiausiųjų žmonių, – šeimos, – brangų laiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *