Dviratis yra bemotorė, aplinką tausojanti transporto priemonė su dviem ratais, kuri dažniausiai yra naudojama pramogai. Tačiau tuo pačiu tai yra ir kūną sveikatinanti, itin mėgiama sporto, rekreacijos bei vietinio turizmo priemonė. Taigi, dviratis atlieka šias funkcijas:
- Susisiekimo;
- Pramogavimo;
- Sveikatinimo.
Jei dviratis naudojamas kaip transporto priemonė, kuria galima nuvažiuoti iš taško A į tašką B, tuomet tokia kelionė yra vertinama kaip ekonomiška. Netgi visiškai nedidelį atstumą galima įveikti dviračiu žymiai pigiau, nei tuos kilometrus nuvažiuoti automobiliu. Dviratis taip pat yra ir ekologiška priemonė, todėl, jei kuo daugiau žmonių miesto teritorijoje važinėtų juo, būtų į aplinką išmetama mažiau teršalų, kuriuos skleidžia važiuodamas automobilis. Dviračiu važiuojantis žmogus, ne tik neteršia oro, bet dar ir pats kvėpuoja švaresniu oru (žinoma, jei važinėja gamtos apsuptyje įrengtais dviračių takais ar keliukais, o ne šalia pačių judriausių gatvių). Mūsų šalyje priskaičiuojama daugiau kaip 1,7 mln. lengvųjų automobilių, o jie per vienerius metus į aplinką išmeta daugiau kaip 160 000 tonų sveikatai kenksmingų teršalų (kietųjų dalelių, azoto oksidų, sieros oksidų, anglies dioksido, angliavandenilių ir kt.).
Yra šalių, kurių gyventojai jau daugelį metų yra pamėgę dviratį; čia pedalus mina bet kokio amžiaus žmonės – nuo vaikų iki senjorų. Pamažu pomėgis važinėtis dviračiais užvaldo ir mūsų šalį, atsižvelgiant į vis didėjančius dviratininkų srautus, miestuose tiesiama vis daugiau dviračių takų. Taigi miestiečiai ne tik tokiu būdu leidžia laisvalaikį, bet ir geresnėmis oro sąlygomis vis dažniau važinėja ir į darbą.
Turbūt pati didžiausia važinėjimo dviračiu nauda yra ta, kad tai turi nemenkos įtakos žmogaus sveikatai. Mokslininkai tvirtina, kad žmogui važiuojant dviračiu dirba net jo 206 kaulai ir 600 raumenų.
Važinėjimo dviračiu privalumai, kurie turi įtakos važiuojančiojo sveikatai:
- sustiprėja širdies ir kraujagyslių veikla bei kvėpavimas,
- gerėja medžiagų apykaita,
- stiprėja ištvermė, valia,
- dingsta nervinė įtampa,
- mažėja stresas,
- gerėja nuotaika,
- reguliuoja kūno svorį,
- gražina figūrą,
- intensyvinama medžiagų apykaita,
- stiprėja imunitetas,
- gerina raumenų tonusą.
Kad visa tai sėkmingai pasireikštų žmogaus organizme, jis turėtų bent du kartus per savaitę po pusvalandį važinėti dviračiu.
Tačiau tik tuomet pedalų minimas yra prasmingas, kai tai daroma atsižvelgiant į savijautą, bendrus negalavimus ir rimtas ligas.
Kaip pasirinkti dviratį?
Perkant dviratį pirmiausia jį reikėtų matuotis, taip, kaip perkant, pavyzdžiui, avalynę ar drabužius. Dviratį rekomenduojama rinktis pagal savo ūgį bei svorį. Žmogus, patogiai atsisėdęs ant dviračio, turėtų laisvai pasiekti vairo rankenas. Kai sėdima ant sėdynės, keliai turėtų būti sulenkti 25-30 laipsnių kampu, o pėda padėta ant pedalo žemiausioje padėtyje. Taip pat labai svarbu, ar tinkamai yra pasiekiami stabdžiai.
Ypatingai dėmesingai reikėtų pirkti dviračius vaikams, kurie greitai auga, o šios transporto priemonės kainuoja nemažai, taigi vertėtų įsigyti tokį, kuris tarnautų kuo ilgiau (ir išaugimo, ir patvarumo prasme).
Taip pat labai svarbu perkant dviratį konsultuotis su jį parduodančiu profesionaliu konsultantu. Ir jam nusakyti individualius poreikius, kad padėtų parinkti patį tinkamiausią dviratį. Taigi rekomenduojama atsižvelgti į: važinėjimo aplinkybes (kokiais keliais dažniausiai jis riedės), važinėjimo intensyvumą (bus važiuojama kasdien ar vos kartą į mėnesį) ir, žinoma, galimą jam skirti pinigų sumą.