Jaunos mamos ir pagalvės neatskiriamos, kai reikia pamaitinti kūdikį, nes maitinimo pagalvė šį procesą padaro daug patogesnį. O šiaip svarbiausia, kad kad mamos kūdikius maitintų reguliariai ir prižiūrėtų save. Tam, kad motinos pienas būtų kokybiškas, motinos turi teisingai maitintisir per daug nesportuoti žindymo laikotarpiu. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad mamos turi užmegzti glaudų ryšį su savo kūdikiais, kitaip joms bus sunku juos užmigdyti ar suprasti jų norus. Psichologinei kūdikio raidai ryšys su motina yra labai reikšmingas. Vaikas vystosi gerai, kai jaučia, kad reikiamu momentu šalia yra žmogus, kuris visada padės. Tai išaugina pasitikėjimo jausmą tarp mamos ir kūdikio. Net toks dalykas kaip kūdikio maitinimas yra kūdikio ir mamos komunikacija. Juk pradžioje kūdikis komunikuoja per savo pojūčius, nes kitaip dar nemoka, jo aplinkos suvokimas dar labai ribotas. Mamos kūdikis šaukiasi, kai jam per karšta ar per šalta, kai jis šlapias ar alkanas, kai jam ką nors skauda. Kūdikis suvokia tiek, kad yra artimas žmogus, kuris pašalina diskomfortą. Tas žmogus – motina. Kad ir kiek dėl to būtų nepatenkinti tėčiai, bet realybė tokia, kad vaikas visada jaus artimesnį psichologinį ryšį su mama, o ne su tėčiu. Taip yra todėl, kad vaikas augo motinos įsčiose ištisus 9 mėnesius, kol tėtis to vaiko dar nematė, mam jau jį jautė ir globojo. Matyt emocinis ryšys atsiranda dėl buvusio fizinio ryšio…

Grįžtant prie maitinimo, tai yra paprasta nerašyta taisyklė: maitinimo pagalvė reikalinga tol, kol kūdikis gali pradėti naudoti maitinimo kėdutę. Kitaip sakant iki tol, kol vaikas išmoksta savarankiškai sėdėti, o jo stuburas jau pakankamai sutvirtėjęs. Tuo laikotarpiu maitinimo pagalvė tikra pagalbininkė kūdikiui ir jo mamai. Maitinimo pagalvė prilaiko vaiką reikiamame aukštyje, kūdikis nepaspringsta, o saugiai maitinasi. Sėdėti jis dar nemoka, bet tam, kad nenusiridentų nuo pagalvės, pagalvė turi prilaikymui skirtus diržus. Kūdikis ne tik saugiai maitinasi, bet ir saugiai bei švelniai pritvirtintas, jei to reikia. Yra paprastesnių maitinimo pagalvių, kurios neturi minėtų diržų, o tik laiko vaiką ne gulintį, o šiek tiek pakylėtą. Maitinimo pagalvė kaip ir kiti kūdikio daiktai yra reikalingi tik tam tikrą tarpsnį. Kūdikio išaugti drabužėliai, maitinimo pagalvė, nešyklė ir kiti daiktai vėliau būna padovanojami kitoms jaunoms mamoms arba parduodami, ar atidedami į šalį tuo atveju, jei netolimoje ateityje planuojamas dar vienas nėštumas.

Teigiama, kad vaikams šeimoje daug geriau, kai tarp brolių ir seserų nėra didelio amžiaus skirtumo. Taip vaikams augti smagiau, jie geriau sutaria, beveik nesiskiria jų pasaulio suvokimas, mėgstami žaidimai. Sesėms tikrai sunkiau suprasti vienai kitą, jei viena dar lėlėmis žaidžia, o kita jau į pasimatymus vaikšto. Visokių nutikimų pasitaiko, kartais atsiranda ir „netyčiukų“. Ne visada pavyksta šeimos pagausėjimą planuoti, tačiau net ir netikėtas nėštumas atneša labai daug laimės į šeimą. Tėvai visada myli savo vaikus ir ta meilė yra neįkainojama. Niekada niekam nebūsite tiek svarbūs, kiek tėvams, na, nebent savo antrajai pusei, kai tokią rasite, nes tas žmogus taps jūsų nauja šeima. Taip ir tęsiasi nesustojantis gyvenimo ratas: vaikai užauga, patys tampa tėvais ir maitinimo pagalvė vėl tampa reikalinga. Tai labai gražu ir seneliai visuomet džiaugiasi turėdami vaikaičių, nes tai jiems primena laikus, kai jų vaikai dar buvo maži.