Nuovargis po įtemptos savaitės ir perdegimas nėra sinonimai. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą ICD-11 apibūdina kaip su darbu susijusį reiškinį, kylantį dėl lėtinio darbo streso, kuris nebuvo sėkmingai valdomas. PSO perdegimo neklasifikuoja kaip medicininės ligos.

Svarbus skirtumas yra ir tas, kad perdegimo sąvoka taikoma būtent profesiniam kontekstui. Todėl vien bendras nuovargis ar sunkus gyvenimo laikotarpis savaime dar nereiškia profesinio perdegimo.

Trys signalų grupės

PSO apibrėžime išskiriamos trys pagrindinės perdegimo dimensijos: energijos išsekimas, didėjantis psichologinis atsiribojimas nuo darbo arba su darbu susijęs negatyvumas bei cinizmas ir sumažėjęs profesinio veiksmingumo jausmas.

Kasdienybėje tai gali reikšti, kad žmogui vis sunkiau atsigauti po darbo, veiklos, kurios anksčiau atrodė prasmingos, pradeda kelti stiprų susierzinimą, o savo darbo rezultatus jis vertina vis prasčiau.

Vienas atskiras požymis dar neleidžia nuspręsti, kad žmogus patiria perdegimą. Daug svarbiau stebėti bendrą pokytį ir jo trukmę.

„Pailsėsiu savaitgalį“ ne visada išsprendžia problemą

Trumpalaikis nuovargis dažnai sumažėja pailsėjus. Kai darbo stresas yra lėtinis, vien laisvas savaitgalis nebūtinai pakeičia jo priežastis. Problema gali būti susijusi su darbo krūviu, ribų tarp darbo ir poilsio išnykimu, konfliktais, atsakomybės pobūdžiu ar kitais veiksniais.

Todėl naudinga į situaciją žiūrėti ne kaip į asmeninį „nesugebėjimą susitvarkyti“, bet kaip į klausimą, kokie darbo ir asmeniniai elgesio modeliai palaiko įtampą.

Kreiptis į psichologą verta svarstyti, kai darbo patiriamas stresas pradeda reikšmingai veikti miegą, santykius, gebėjimą ilsėtis ar kasdienį funkcionavimą. Psichologinės konsultacijos metu galima nagrinėti streso šaltinius, ribas, reakcijas į darbo situacijas ir galimus pokyčius. Informacijos apie tokio pobūdžio pagalbą galima rasti ir Ramumo svetainėje.

Svarbu nepavadinti perdegimu visko

Nuolatinis išsekimas, miego sutrikimai, motyvacijos praradimas ar sunkumas susikaupti gali pasireikšti ne tik dėl darbo streso. Dėl to nėra naudinga pačiam sau nustatyti perdegimą ir tuo užbaigti problemos vertinimą.

Jeigu savijautos pokyčiai ryškūs, ilgai nepraeina arba pasireiškia ir nepriklausomai nuo darbo, situaciją verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu. Tai leidžia įvertinti platesnį galimų priežasčių spektrą.

Perdegimo atveju svarbiausias klausimas nėra „ar atitinku visus požymius?“. Naudingiau klausti, ar dabartinis darbo režimas ir reakcija į jį leidžia normaliai funkcionuoti bei atsigauti. Jeigu atsakymas ilgą laiką yra neigiamas, profesionalus situacijos įvertinimas gali būti racionalus kitas žingsnis.