Nameliai Šventojoje dažnam suaugusiajam lietuviai primena vaikystę ir išvykas prie jūros, kuri, mažųjų akimis, atrodė stebuklinga.

Užaugusi tarybiniais laikais žmonių karta aiškiai mena tas vasaras, kai šeima, sutaupiusi laiko ir pinigėlių, išsiruošdavo į pajūrį. Apie šias atostogas mes, vaikai, svajodavome  nuo ankstyvo pavasario, vos pradėjus tirpti sniegui. Nieko smagesnio, įspūdingesnio, džiugesnio tuomet negalėjo patirti vaiko širdis, nei pramogos prie jūros. Vaikams nebūdavo įdomu, kiek tėvams kainuoja nameliai Šventojoje, keliolikos minučių trukmės karuselė ar kasdien taip trokštama porcija ledų.

Štai tokios ar panašios atostogos prie jūros buvo tapę tradicinėmis daugeliui tarybinių šeimų, ir jose galima įžvelgti daug pozityvių dalykų. Vien tai, kad tais anais laikais net ir labai daug dirbantys tėvai atrasdavo laiko pabūti, pabendrauti ir tinkamai praleisti laiką su savo vaikais, – tai pati nuostabiausia ir brangiausia tėvų dovana, įsimintina visą likusįjį vaikų gyvenimą. (daugiau…)