Rąstiniai namai mėgiami dėl lietuvio pagarbos medžiui

Rąstiniai namai, rąstiniai vasarnamiai vis daugiau regimi Lietuvoje, vis dažniau medieną renkasi mūsų tautiečiai. Nuo seno lietuvių gyvenimas susijęs su gamta, jos reiškiniais, todėl ir medžiai turėjo ne vien tik ūkinę, bet ir dvasinę reikšmę. Prie jų buvo įrengiamos šventyklos, medžių vardai įamžinti ir daugelyje vietovardžių. Jei nusprendėte gyventi mediniame name, galite rinktis iš: apvalių rąstų, tašytų rąstų, kombinuoto tipo, klijuoto tašo rąstinio namo arba skydinio – karkasinio namo. Pagal šiuolaikiškas technologijas pastatytame rąstiniame name galima gyventi ne tik vasarą, bet ir ištisus metus, toks namas gali būti renčiamas tiek iš eglės, tiek iš pušies rąstų,

Rąstiniai namai dažniausiai būna iš:

  • rankiniu būdu apdirbtų rąstų;
  • frezuotos (tekintos) medienos;
  • klijuotos medienos.

TECHNOLOGIJA

Rąstinių namų statybai naudojama džiovinimo kamerose džiovinta mediena (18-20 % drėgnumo). Ruošinio standartiniai matmenys: plotis 16 – 26 cm, aukštis 28 – 60 cm, o konkretus statinys yra derinamas su kiekvienu klientu individualiai. Pirminis ratų apdirbimas atliekamas automatizuota technine įranga, o galutiniai darbai atliekami rankiniu būdu. Namas surenčiamas ceche,  vėliau, po apžiūros, jis išardomas ir paruošiamas transportavimui į statymo vietą. Būtina papildomai apšiltinti rąstinio namo sienas (patartina iš išorinės pusės, paliekant rąstus viduje). Surentus medines konstrukcijas, yra atliekamas galutinis namo šlifavimas bei dažymas, įstatomi langai.  (daugiau…)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *