Prieš renkantis vandens filtrą tyrimą atlikti labai rekomenduojama, o naudojant individualaus šulinio ar gręžinio vandenį jis gali būti ypač svarbus ne tik įrangos parinkimui, bet ir vandens saugai įvertinti. Be tyrimo galima pastebėti kalkes, rusvas nuosėdas ar nemalonų kvapą, tačiau vien jutiminiai požymiai neatskleidžia visos vandens sudėties.
Trumpai tariant, filtras turėtų būti atsakas į nustatytą problemą, o ne bandymas atspėti, kas yra vandenyje.
Ko neparodo skaidri stiklinė vandens?
Vanduo gali atrodyti skaidrus ir neturėti neįprasto kvapo, tačiau tai nėra laboratorinis jo saugos patvirtinimas. Kai kurių medžiagų buvimo žmogus skonio, kvapo ar spalvos pokyčiais patikimai nenustatys.
Tai ypač aktualu individualiems vandens šaltiniams. NVSC primena, kad šulinių vandenį vartoti maistui reikėtų įsitikinus jo sauga, atlikus tyrimus. Nėščiosioms ir kūdikius iki šešių mėnesių auginančioms šeimoms, kurios maistui naudoja individualaus šachtinio šulinio ar seklesnio nei 50 metrų gręžinio vandenį, taikoma speciali nitritų ir nitratų tyrimų tvarka.
Problema nėra vien teorinė. NVSC skelbiamais 2025 m. duomenimis, iš 207 pagal šią programą ištirtų šulinių ir gręžinių vandens mėginių 27 viršijo leidžiamą nitratų vertę, o 4 – nitritų vertę.
Tyrimas apsaugo ir nuo netinkamo filtro pasirinkimo
Vandens filtravimo technologijos nėra universalios. Mechaninis filtras gali sulaikyti kietąsias daleles, bet nepašalina ištirpusio kalcio ir magnio, dėl kurių vanduo yra kietas. Jonų mainų minkštintuvas skirtas pirmiausia kietumui mažinti, tačiau jo negalima laikyti universalia visų galimų geriamojo vandens problemų sprendimo priemone.
Todėl vandens tyrimai padeda atsakyti į du skirtingus klausimus: kokia yra pradinė vandens sudėtis ir kokią technologiją pagal ją racionalu rinktis.
Tyrimas gali padėti išvengti ir priešingos klaidos – pernelyg sudėtingos sistemos įsigijimo. Jeigu konkretus rodiklis problemos nerodo, nėra pagrindo vien iš atsargumo montuoti būtent jam šalinti skirtą įrangą.
Kokius rodiklius verta tirti?
Vieno vienodo tyrimų sąrašo visoms situacijoms nėra. Jis priklauso nuo vandens šaltinio, vietovės, pastebėtų problemų ir to, kam vanduo naudojamas.
Jeigu pagrindinis klausimas yra kalkės, reikšmingas bendrasis kietumas bei su juo susiję mineralai. Įtariant geležį ar manganą, reikalingi atitinkami cheminiai rodikliai. Individualių šulinių atveju aktualūs ir mikrobiologiniai bei kiti cheminiai saugos parametrai. NVSC, kalbėdamas apie šulinių ir versmių vandens saugos bei kokybės tyrimus, tarp svarbių rodiklių nurodo E. coli, žarninius enterokokus, nitratus, nitritus, amonį ir kitus parametrus.
Kada tyrimą verta kartoti?
Vienas prieš daugelį metų atliktas tyrimas nėra amžinas vandens šaltinio „pasas“. Pakartotinis įvertinimas racionalus pasikeitus vandens spalvai, skoniui ar kvapui, atsiradus neįprastoms nuosėdoms, atlikus darbus šulinyje ar gręžinyje arba įvykus aplinkos pokyčiams, galintiems turėti įtakos vandens kokybei.
Tyrimą verta atlikti ir prieš projektuojant naują filtravimo sistemą. Tokiu atveju laboratorijos rezultatas tampa technine pradine informacija: pagal jį galima pasirinkti ne „populiarų filtrą“, o konkrečiai vandens problemai skirtą technologiją ir jos parametrus.