Nedideliame Aukštaitijos miestelyje gyvenantis Petras Kazlauskas dar prieš metus skeptiškai žiūrėjo į saulės energetiką. „Maniau, kad tai prabangos prekė, kurią sau gali leisti tik turtingieji,” – prisimena 58-erių mokytojas. Šiandien jo namo stogą puošia modernūs saulės moduliai, o pats Petras tapo vienu iš daugelio žaliosios energetikos ambasadorių savo bendruomenėje.
„Pirmą kartą apie tai rimtai pagalvojau, kai sužinojau apie APVA parama saulės elektrinėms. Išsiaiškinau, kad su valstybės parama investicija atsipirks maždaug per 5-6 metus,” – pasakoja vyras. Šiandien jis džiaugiasi sumažėjusiomis elektros sąskaitomis ir tuo, kad prisideda prie aplinkos tausojimo.
Petro istorija – viena iš šimtų panašių istorijų visoje Lietuvoje, kurios žymi tylią, bet reikšmingą energetikos revoliuciją mūsų šalyje. Statistika rodo, kad per pastaruosius dvejus metus individualių saulės elektrinės įrengimų skaičius Lietuvoje išaugo beveik tris kartus.
Kaip viskas pasikeitė?
Dar prieš dešimtmetį saulės energija Lietuvoje buvo vertinama kaip egzotika – brangi ir nepraktiška investicija mūsų klimato juostoje. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi.
„Technologijos per pastaruosius metus padarė milžinišką šuolį,” – teigia energetikos ekspertė dr. Vaida Rimkutė. „Šiuolaikiniai saulės moduliai efektyviai veikia net ir mūsų platumose, kur saulėtų dienų skaičius nėra toks didelis kaip pietų Europoje. Be to, modulių kainos krito, o efektyvumas išaugo.”
Būtent technologijų tobulėjimas ir kainų mažėjimas, kartu su ambicingomis valstybės paramos programomis, sukūrė sąlygas, kuriomis investicija į saulės energetiką tapo patraukli vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Istorija iš pirmų lūpų
Vilniuje gyvenanti architektė Lina Butkutė saulės elektrinę įsirengė praėjusių metų pabaigoje. „Anksčiau mūsų sąskaitos už elektrą siekdavo apie 100-120 eurų per mėnesį. Dabar vasaros mėnesiais praktiškai nemokame už elektrą, o žiemą sąskaitos sumažėjo maždaug 60 procentų,” – dalijasi patirtimi jauna moteris.
Lina pasakoja, kad sprendimą įsirengti saulės elektrinę priėmė ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl ekologinių priežasčių. „Mums su vyru aplinkosauga nėra tuščias žodis. Turime du mažus vaikus ir norime, kad jie augtų švariame pasaulyje. Ši investicija – tai mūsų indėlis į jų ateitį,” – teigia ji.
Kliūtys ir stereotipai
Nepaisant augančio populiarumo, saulės energetika vis dar susiduria su tam tikrais stereotipais ir kliūtimis. „Dažnai girdime, kad Lietuvoje per mažai saulės, kad tokie sprendimai būtų efektyvūs, tačiau tai mitas,” – pabrėžia Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vidas Korsakas. „Pavyzdžiui, Vokietija yra viena iš lyderių saulės energetikos srityje, nors jos klimatas labai panašus į Lietuvos.”
Kita dažna kliūtis – biurokratiniai procesai. Daugelis gyventojų baiminasi sudėtingų dokumentų tvarkymo procedūrų. Tačiau ekspertai pastebi, kad situacija gerėja: „Per pastaruosius dvejus metus dokumentų tvarkymo procesas tapo žymiai paprastesnis. Dabar didžiąją dalį formalumų gali sutvarkyti saulės elektrinių įrengimo kompanijos,” – teigia Korsakas.
Ekonominis aspektas
Ekonomistai pastebi, kad investicija į saulės energetiką šiandien gali būti laikoma viena saugiausių ilgalaikių investicijų. „Kai bankai siūlo vos kelis procentus palūkanų už indėlius, investicija į saulės elektrinę gali užtikrinti 12-15 procentų metinę grąžą, jei vertintume sutaupytas lėšas už elektrą,” – teigia finansų analitikas Tomas Venckus.
Vidutinė 5-6 kW saulės elektrinė, kurios pakanka vidutinio dydžio namui, šiandien kainuoja apie 5-6 tūkstančius eurų, jau įskaičiavus APVA paramą. „Tai suma, prilygstanti naudoto automobilio kainai, tačiau skirtingai nuo automobilio, kuris nuvertėja, saulės elektrinė generuoja pajamas visą savo tarnavimo laiką, kuris siekia 25-30 metų,” – pabrėžia Venckus.
Ateities perspektyvos
Energetikos ekspertai prognozuoja, kad artimiausioje ateityje saulės energijos populiarumas Lietuvoje tik augs. „Matome, kad vis daugiau žmonių renkasi ne tik ant stogo montuojamas elektrinės, bet ir investuoja į nutolusias saulės jėgaines,” – pastebi Rimkutė.
Taip pat pastebima tendencija, kad vis daugiau gyventojų investuoja ne tik į saulės modulius, bet ir į energijos kaupimo sistemas – akumuliatorius. „Tai leidžia jiems tapti dar labiau nepriklausomiems nuo centralizuoto elektros tinklo ir efektyviau išnaudoti pagamintą energiją,” – paaiškina ekspertė.
Bendruomenės iniciatyvos
Įdomu tai, kad Lietuvoje pradeda formuotis ir bendruomeninės iniciatyvos energetikos srityje. Pavyzdžiui, Širvintų rajone gyventojai susibūrė į energetinį kooperatyvą ir bendromis lėšomis įrengė didesnės galios saulės elektrinę, kurios naudą dalijasi visi kooperatyvo nariai.
„Bendruomeninė energetika – tai ateitis,” – įsitikinęs aplinkosaugos aktyvistas Marius Kalvaitis. „Ji ne tik leidžia sumažinti investicijų kaštus, bet ir stiprina bendruomeniškumą, skatina žmones bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę už savo aplinkos tausojimą.”
Ekspertai sutinka, kad Lietuva turi puikias galimybes tapti viena iš Baltijos regiono lyderių atsinaujinančios energetikos srityje. O tokios istorijos kaip Petro, Linos ir Širvintų bendruomenės rodo, kad pokyčiai jau vyksta – tyliai, bet užtikrintai, keisdami mūsų energetikos kraštovaizdį ir formuodami tvaresnę ateitį.
