Atmintį, dėmesį ir loginį mąstymą geriausiai skatina žaislai bei žaidimai, kuriuose vaikas turi aktyviai prisiminti informaciją, pastebėti dėsningumus, laikytis taisyklių ir pats ieškoti sprendimo. Tai gali būti dėlionės, porų paieškos žaidimai, konstravimo priemonės, rūšiavimo užduotys, paprasti strateginiai žaidimai ar galvosūkiai.
Svarbu, kad žaislas ne tik deklaruotų „lavinamąją“ paskirtį. Daug daugiau pasako tai, ką vaikas turi atlikti žaisdamas.
Trys gebėjimai – trys skirtingos užduotys
Atmintis žaidime reikalinga tada, kai vaikui tenka išlaikyti informaciją ir ją panaudoti po kelių akimirkų. Klasikinis pavyzdys – užverstos kortelės, kurių vietas reikia prisiminti ieškant porų.
Dėmesys reikalingas ieškant tam tikro objekto tarp daugelio panašių elementų, stebint kito žaidėjo veiksmus arba laukiant konkretaus signalo.
Loginis mąstymas įsitraukia tada, kai vaikas turi nustatyti taisyklę, suprasti priežasties ir pasekmės ryšį, pasirinkti tinkamą detalę arba numatyti, kas nutiks atlikus tam tikrą veiksmą.
Geras žaidimas gali sujungti visus tris gebėjimus. Pavyzdžiui, strateginėje užduotyje vaikui reikia prisiminti taisyklę, sutelkti dėmesį į situaciją ir nuspręsti, kuris veiksmas bus tinkamiausias.
Konstravimas: daugiau nei smulkioji motorika
Kaladėlės ir kitos konstravimo priemonės dažnai siejamos su rankų miklumu, tačiau sudėtingesnėje užduotyje vaikas turi ir planuoti.
Jeigu reikia pastatyti konstrukciją pagal pavyzdį, tenka lyginti formas, orientaciją ir detalių seką. Jeigu kuriama savarankiškai, atsiranda bandymų ir klaidų procesas: konstrukcija griūva, vaikas keičia sprendimą ir tikrina naują variantą. Tai natūraliai įtraukia problemų sprendimą.
Kada verta rinktis žaidimą su taisyklėmis?
Harvardo universiteto Center on the Developing Child veiklų vadove 5–7 metų vaikams minimi spėjimo, atminties, loginio samprotavimo ir taisyklių žaidimai. Tokiose veiklose naudojama darbinė atmintis, dėmesys ir kognityvinis lankstumas.
Todėl edukaciniai žaislai gali būti parenkami pagal konkretų gebėjimą, kurį vaikas žaisdamas turės praktikuoti. Jeigu norima daugiau dėmesio skirti atminčiai, tiks porų ir sekų užduotys. Loginiam mąstymui galima rinktis galvosūkius, dėsningumų paiešką ar konstravimo iššūkius.
Tačiau nereikėtų kiekvieno žaidimo paversti pamoka. Žaidimo motyvacija ir vaiko įsitraukimas taip pat svarbūs.
Kaip suprasti, ar užduotis tinkamo sunkumo?
Galima stebėti tris situacijas.
- Vaikas išsprendžia beveik automatiškai. Tikėtina, kad užduotis jau per lengva ir galima pridėti sudėtingumo.
- Vaikas bando kelis būdus ir galiausiai randa sprendimą. Tai dažnai yra produktyvi situacija, nes reikia išlaikyti dėmesį ir koreguoti strategiją.
- Vaikas net nesupranta, nuo ko pradėti. Užduotis gali būti per sudėtinga arba jos taisyklės nepakankamai aiškios.
Suaugusiojo pagalba naudinga, tačiau nebūtina iš karto parodyti atsakymo. Kartais pakanka klausimo: „Ką jau išbandei?“ arba „Kuo šios dvi detalės skiriasi?“
Vienas žaislas gali augti kartu su vaiku
Universalios priemonės turi dar vieną privalumą – galima keisti pačią užduotį. Su tomis pačiomis kaladėlėmis mažesnis vaikas gali rūšiuoti spalvas, o vyresnis kurti konstrukciją pagal sudėtingesnę sąlygą.
Taip nereikia kiekvienam naujam gebėjimui pirkti visiškai naujo žaislo.
Renkantis verta klausti ne „ką šis žaislas lavina?“ abstrakčiai, o „ką mano vaikas turės daryti žaisdamas?“. Jeigu atsakymas apima prisiminimą, pasirinkimą, taisyklių laikymąsi, problemos sprendimą ar strategijos keitimą, žaidimas suteikia realių progų praktikuoti atmintį, dėmesį ir loginį mąstymą.
