Kandidato lyderystės gebėjimus vadovų atrankos metu geriausia vertinti pagal konkrečius ankstesnio elgesio pavyzdžius, sprendimų priėmimo logiką ir gebėjimą vadovauti skirtingose situacijose. Vien vadovavimo patirties trukmė ar užimtos pareigos neparodo, kaip žmogus telkia komandą, sprendžia konfliktus ir prisiima atsakomybę už rezultatus.
Kokie klausimai padeda atskleisti lyderystės gebėjimus?
Elgesio klausimai leidžia kandidatui papasakoti apie realias profesines situacijas. Vietoje bendro klausimo „Ar mokate motyvuoti komandą?“ naudingiau prašyti pateikti konkretų pavyzdį, kai komandos rezultatai neatitiko lūkesčių, ir paaiškinti, kokių veiksmų kandidatas ėmėsi.
Vertinga klausti apie sudėtingus sprendimus, konfliktus, darbuotojų ugdymą, delegavimą ir pokyčių valdymą. Atsakymuose svarbu atskirti kandidato asmeninį indėlį nuo visos komandos veiksmų. Stiprus atsakymas turėtų aiškiai parodyti situaciją, kandidato sprendimą, jo argumentus ir pasiektą rezultatą.
Kaip vertinti kandidato sprendimų priėmimą?
Vadovui svarbu ne tik priimti sprendimą, bet ir gebėti paaiškinti, kuo jis buvo pagrįstas. Atrankos metu galima pateikti su būsima pozicija susijusį scenarijų ir paprašyti kandidato apibūdinti, kokios informacijos jam reikėtų bei kokius interesus ar rizikas jis įvertintų.
Profesionali vadovų atranka gali apimti struktūruotą kandidatų kompetencijų vertinimą, tačiau vertinimo kriterijai turėtų būti nustatyti pagal konkrečios vadovo pozicijos atsakomybes. Vienodas „gero lyderio“ profilis netinka visoms organizacijoms ir visiems vadovavimo lygiams.
Kodėl svarbu vertinti komandos valdymo gebėjimus?
Lyderystė atsiskleidžia per tai, kaip vadovas dirba su kitais žmonėmis. Kandidato galima klausti, kaip jis nustato tikslus, deleguoja atsakomybes, teikia grįžtamąjį ryšį ir reaguoja į darbuotojo veiklos problemas.
Svarbu išsiaiškinti ir tai, kaip kandidatas ugdo savarankiškumą komandoje. Vadovas, kuris kiekvieną sprendimą priima pats, gali būti veiksmingas vienoje situacijoje, tačiau tapti kliūtimi augančioje organizacijoje. Todėl atsakymai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į būsimos komandos dydį, jos brandą ir vadovo atsakomybės ribas.
Kaip patikrinti gebėjimą valdyti konfliktus ir pokyčius?
Kandidato reakcija į konfliktą gali parodyti jo gebėjimą išklausyti skirtingas pozicijas, nustatyti problemos priežastį ir priimti sprendimą. Atrankos metu verta prašyti papasakoti apie konkretų nesutarimą komandoje ir paaiškinti, kaip jis buvo sprendžiamas.
Panašiai galima vertinti pokyčių valdymą. Kandidato patirtis diegiant naujus procesus, keičiant komandos struktūrą ar įgyvendinant nepopuliarų sprendimą padeda suprasti, kaip jis komunikuoja neapibrėžtumo sąlygomis ir reaguoja į pasipriešinimą.
Kodėl vien pokalbio ne visada pakanka?
Vadovo vertinimas tampa patikimesnis, kai naudojami keli informacijos šaltiniai. Struktūruotą pokalbį galima papildyti praktinėmis užduotimis, situacijų analize, kompetencijų vertinimu ir, kai tinkama bei suderinta su kandidatu, rekomendacijų patikrinimu.
Svarbu visiems tos pačios pozicijos kandidatams taikyti iš anksto nustatytus, su darbu susijusius kriterijus. Taip lengviau lyginti ne kandidatų gebėjimą padaryti gerą įspūdį, o jų pateiktus įrodymus apie lyderystę, sprendimų kokybę ir gebėjimą pasiekti rezultatų per komandą.