Yra viena klasikinė pradedančiojo klaida, kuri kartojasi kasmet, vos tik atšyla oras. Žmogus nusprendžia: „Nu gerai, noriu daugiau judėti. Noriu išvažiuot į mišką, į žvyrkelį, į parką.“ Ir tada jis pamato kalnų dviratį su storom padangom, agresyvia išvaizda, „rimtu“ rėmu ir galvoja: „Va čia tai bus tikras dalykas.“
Po savaitės jis važiuoja… lėtai, sunkiai, ir pradeda galvoti, kad gal jam tiesiog trūksta formos. O tiesa dažnai būna paprastesnė: dviratis per sunkus, per kietas, per „rimtas“ tam, ką jis realiai daro.
Tikrai kalnų dviračiai gali būti tobuli pradedantiesiems. Bet tik tada, kai pasirenkamas tas, kuris tau tinka, o ne tas, kuris atrodo įspūdingiausiai.
Pirmas klausimas: kur tu iš tikrųjų važiuosi?
Čia reikia sąžiningumo. Nes daug kas svajoja apie miško takus, akmenis, šaknis, kalnus… o realybė tokia, kad 80% važiavimų būna asfaltu, dviračių taku, žvyrkeliu ar parke.
Jeigu tavo planas – trumpi išvažiavimai po darbo, savaitgalio ratai, kelionės į gamtą, tau nereikia ekstremalaus dviračio, kurį sunku pajudinti iš vietos. Tau reikia tokio, su kuriuo norėsi važiuoti dažniau.
Ir svarbiausia, kad nenusiviltum po pirmų kilometrų.
Kodėl kai kurie kalnų dviračiai „sunkūs“ net tada, kai atrodo geri
Yra dviračių, kurie sukurti tam, kad atlaikytų daug. Šuolius, grubius nusileidimus, agresyvius posūkius. Ir tai skamba kietai, kol supranti vieną dalyką: tokie dviračiai dažniausiai sunkesni, tvirtesni, kietesni. Jie reikalauja daugiau jėgos.
Pradedančiajam tai dažnai reiškia vieną: kiekvienas išvažiavimas tampa treniruote, net jei to visai nenori.
Tada atsiranda tie maži sakiniai galvoje: „Ai, šiandien tingiu…“, „Ai, gal rytoj…“, „Ai, per šaltą…“ Ir taip dviratis pamažu tampa balkono dekoracija.
Kas pradedančiajam yra „per sunkus“ dviratis?
Per sunkus dviratis yra tas, kurio tu nenori pakelti, įstumti į laiptinę, užnešti į sandėliuką, ar net tiesiog užkelti ant stovo.
Ir dar – per sunkus yra tas, kuris važiuojant nekelia lengvumo jausmo. Tu turi jausti, kad jis padeda, o ne tempia tave žemyn.
Dažniausi ženklai, kad perspaudei su „rimtumu“:
dviratis jaučiasi kaip tankas, net kai važiuoji lygiai
sunku įsibėgėti, nors kelias normalus
kūnas pavargsta greičiau nei turėtų
pradedi vengti kalniukų, nes atrodo per daug
Jei tai pažįstama, labai tikėtina, kad pasirinkai ne tą variantą.
Kokio kalnų dviračio tau tikrai reikia, jei esi pradedantysis
Jei nori paprastai: tau reikia dviračio, kuris yra patogus, lengvai valdomas ir atleidžia klaidas.
Pradedančiajam dažnai geriausiai tinka klasikinis kalnų dviratis su vidutinio pločio padangom, paprasta amortizacija priekyje ir normalia sėdėsena. Kad galėtum važiuoti ir mišku, ir žvyru, ir per bordiūrą, ir į parką.
Svarbu, kad jis nebūtų „lenktyninis“ savo pojūčiu. Kai sėdi per žemai, per pasilenkęs, tada nugara greitai pasako „stop“.
Geras pradedančiojo dviratis turi būti toks, kad tu jį mėgtum nuo pirmo rato. Nes tada jis tampa įpročiu, o ne pažadu.
Kaip suprasti, ar dviratis tau tinka per 2 minutes parduotuvėje
Yra vienas paprastas triukas. Atsisėsk, pajudink vairą, pavažiuok kelis metrus ir stebėk, ar kūnas atsipalaiduoja.
Jeigu iškart jauti, kad pečiai įsitempė, kad rankos per daug ištiestos, kad atrodo lyg važiuotum pasilenkęs į priekį, tai gali būti ženklas, kad dviratis tau per sportiškas.
Jeigu sėdi patogiai, gali žiūrėti į kelią be įtampos, o vairas „ateina“ natūraliai, tu jau arti gero pasirinkimo.
Dar vienas ženklas: tu turi jausti, kad gali staigiai sustoti ir saugiai nusileisti. Jei bijai, kad užkliūsi už rėmo ar nesuvaldysi, dydis arba geometrija tau netinka.
Dviratis, kuris tau per sunkus, dažnai būna tiesiog per brangus tavo poreikiams
Čia tokia smagi tiesa, kuri kartais net gelbsti. Kuo daugiau „rimtų“ dalykų dviratyje, tuo jis dažniau kainuoja daugiau. Bet jei tavo tikslas – važinėti laisvalaikiu, tau nereikia mokėti už dalykus, kurių nenaudosi.
Kartais pigesnis, paprastesnis kalnų dviratis suteikia daugiau džiaugsmo nei tas, kuris atrodo kaip profesionalo. Nes tu važiuoji dažniau, lengviau, su mažiau nervų.
Ir tada pradeda keistis viskas: kūnas stiprėja, atsiranda noras bandyti daugiau, atsiranda išvažiavimai su draugais, pradedi atrasti gražius maršrutus.
Tai ir yra tas momentas, kai dviratis tampa tavo gyvenimo dalimi.
Rinkis ne „geriausią“, o tinkamiausią
Kalnų dviračiai yra įrankis laisvei, o ne išbandymas. Jei nori pradėti, svarbiausia pasirinkti tokį, kuris tave trauks iš namų. Tokį, su kuriuo norėsi dar vieno rato, dar vieno miško takelio, dar vieno sekmadienio ryto.
