Argumentas, kurį odontologai išgirsta beveik kasdien, skamba visada panašiai: „Juk vis tiek iškris.” Pieniniai dantys iš tiesų iškrinta. Bet Lietuvos statistika rodo, kad toks laukimas kainuoja brangiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – ir mokama ne tik pinigais.
Šalies vaikų burnos sveikatos rodikliai jau ne vienerius metus lieka Europos pabaigoje. Klaipėdoje veikianti „Laura Denta” – viena iš klinikų, kurios kasdien mato, kaip tie procentai atrodo iš arti: dvimetis su keturiais pažeistais dantukais nėra retenybė, o įprasta darbo diena.
Vizitas, kurio dauguma tėvų nesuplanuoja
Rekomendacija paprasta ir daugumai netikėta: pirmas apsilankymas turėtų įvykti maždaug tada, kai išdygsta pirmasis dantukas, arba iki pirmojo gimtadienio. Ne dėl gydymo – dėl pažinties.
Būtent tada vaikų odontologas gali įvertinti ėduonies riziką, parodyti tėvams, kaip iš tikrųjų valyti dantis dar nemokančiam bendradarbiauti vaikui, ir – svarbiausia – padaryti kabinetą nebaisia vieta. Vaikas, kuris pirmą kartą pas gydytoją atvyksta jau su skausmu, susikuria ryšį tarp balto chalato ir kančios. Tas ryšys išlieka dešimtmečius.
Praktikoje būna atvirkščiai. Statistika rodo, kad du kartus per metus profilaktiškai apsilanko vos apie 18 proc. vaikų.
Skaičiai, nuo kurių sunku nusisukti
Duomenų sąrašas šiuo atveju iškalbingesnis už bet kokį pasakojimą:
- Kas antras vaikas iki trejų metų Lietuvoje jau turi bent vieną ėduonies pažeistą dantį.
- Ikimokykliniame amžiuje ėduonies sukeltų problemų turi iki 94 proc. vaikų.
- 86 proc. 7–8 metų vaikų dantys jau yra pažeisti.
- 2022–2023 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo vos 35 proc. 0–17 metų mokinių.
- Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, ėduonis paliečia 60–90 proc. moksleivių pasaulyje.
- Reguliariai dantis valosi mažiau nei pusė Lietuvos moksleivių – apie 44 proc.
Atskirai vertas dėmesio dar vienas skaičius: apie 60 proc. tėvų vaikams dantis pradeda valyti tik nuo dvejų metų. Iki tol burnoje jau spėja įsitvirtinti bakterijų plėvelė, o pirmieji pažeidimai atsiranda gerokai anksčiau, nei tėvai apskritai pradeda apie tai galvoti.
Kodėl Švedijoje viskas kitaip
Palyginimas su Šiaurės kaimynais neglosto. Skandinavijoje 63 proc. dvylikamečių neturi nė vieno ėduonies pažeisto danties. Švedijos pietvakariuose atliktame tyrime beveik 90 proc. 3–6 metų vaikų dantys buvo sveiki.
Skirtumą lemia ne genai ir net ne pinigai. Švedijoje dukart per dieną dantis valosi 76–91 proc. vaikų, Lietuvoje – apie 35 proc. Kasdien dantų nevalo arba valo labai retai 2 proc. švedų ir net 20 proc. lietuvių ikimokyklinukų. Dar viena detalė: nors 6–7 metų vaikas fiziškai dar nesugeba tinkamai išsivalyti dantų, Lietuvoje jam dantis padeda išvalyti tik kas penktas tėvas.
Kontroliuoti, kaip vaikas valosi dantis, specialistai pataria maždaug iki 10–12 metų.
Silantai: 80 proc. rizikos už nulį eurų
Yra viena priemonė, apie kurią žino stebėtinai mažai tėvų, nors ji nemokama. Silantai – medžiaga, kuria uždengiamos gilios krūminių dantų vagelės, kad į jas nepatektų bakterijos. Tyrimų duomenimis, laiku uždengti dantys leidžia išvengti apie 80 proc. ėduonies atvejų.
Nuolatiniai krūminiai vaikų dantys silantais gali būti dengiami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o 2022 m. šia paslauga pasinaudojo daugiau kaip 42 tūkst. vaikų. Palyginti su visais šalies moksleiviais, tai vis dar nedidelė dalis.
Tą pačią spragą fiksuoja ir Odontologijos klinika Lauradenta: silantavimas dažniausiai praleidžiamas ne dėl kainos, o dėl paprastos priežasties – tėvai apie jį tiesiog neišgirsta laiku, o kai išgirsta, vagelėse jau būna prasidėjęs procesas.
Ką realiai galima padaryti
Gydytojų rekomendacijos šiuo atveju nuobodžios ir todėl efektyvios: valyti dantis dukart per dieną nuo pirmojo dantuko, fluoro turinčia pasta pagal amžių, vakare – būtinai, ir tol, kol vaikas subręsta, tai daryti kartu su juo. Riboti ne saldumynų kiekį, o jų dažnumą: vienas desertas po pietų burnai mažiau kenkia nei saldainis kas dvi valandas.
„Beveik visais atvejais, kai vaikui reikia gydymo bendrinėje nejautroje, matome tą patį – ne blogus tėvus, o pusantrų metų atidėtą pirmą vizitą”, – sako klinikos gydytoja odontologė.
Tie 94 proc. nėra likimas. Tai – suma sprendimų, kurių didžioji dalis priimama virtuvėje ir vonios kambaryje, o ne odontologo kėdėje.
Nuo ko pradėti
Jei paskutinį kartą vaiko dantys buvo tikrinti seniau nei prieš pusmetį – arba nebuvo tikrinti niekada – tai geriausias momentas tai pakeisti. Profilaktinis vizitas trunka kelias minutes ir dažniausiai baigiasi žodžiais „viskas gerai”. „Laura Denta” komanda Klaipėdoje konsultuoja tėvus, įvertina ėduonies riziką ir paaiškina, kurios prevencinės priemonės konkrečiam vaikui yra prasmingos, o kurių galima nedaryti.
Sveiki nuolatiniai dantys prasideda nuo pieninių – ir nuo vizito, kuris įvyksta prieš skausmą, o ne po jo.
