Rudenį dvyliktokai sprendžia, kuriuos brandos egzaminus laikys, ir šis pasirinkimas lemia daugiau nei bet kuris vasaros sprendimas. Konkursinis balas į universitetus skaičiuojamas iš konkrečių dalykų, todėl jau dabar nuo egzaminų rinkinio priklauso, į kurias studijų programas bus galima pretenduoti.
Mokytojai ir priėmimo specialistai pastebi tą pačią tendenciją: nemaža dalis abiturientų egzaminus renkasi pagal tai, kas atrodo lengviau, o apie studijas pradeda galvoti tik pavasarį. Tada paaiškėja, kad norimai programai trūksta vieno dalyko arba jo įvertinimas turi per mažą svorį.
Kodėl sprendimas priimamas anksčiau, nei atrodo
Kiekviena studijų krypčių grupė turi savo konkursinio balo formulę. Ji nurodo, kurių dalykų įvertinimai įskaičiuojami ir kokiu svoriu. Technikos mokslų programoms paprastai svarbiausia matematika, šalia jos dažnai vertinama fizika, informatika arba chemija. Socialinių ar humanitarinių mokslų programose formulės kitos.
Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką. Jei abiturientas nelaiko valstybinio matematikos egzamino, į inžinerijos programas jis negali stoti, kad ir kokie aukšti būtų kiti rezultatai. Jei laiko, bet pasirenka dalykus, kurie formulėje turi mažą svorį, jo konkursinis balas bus žemesnis nei bendraamžio, sąmoningai pasirinkusio rinkinį.
Be to, nuo kelių pastarųjų metų stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas taikomi minimalūs reikalavimai. Jie apima privalomus išlaikytus egzaminus ir tam tikrus įvertinimus, todėl net neblogai išlaikyti egzaminai gali neatitikti sąlygų, jei rinkinys pasirinktas atsitiktinai. Konkrečius reikalavimus kasmet skelbia švietimo institucijos ir universitetai.
Ką rodo tėvų ir mokinių klausimai
Priėmimo konsultacijose dažniausiai girdimi trys klausimai. Pirmas: ar galima stoti į inžineriją, jei fizikos egzamino nelaikiau. Atsakymas priklauso nuo konkrečios krypties formulės, todėl bendro „taip” ar „ne” nėra. Antras: ar verta laikyti papildomą egzaminą „dėl visa ko”. Dažnai verta, jei jis įeina į norimos krypties formulę ir abiturientas jam realiai pasiruošęs. Trečias: ar galima pakeisti pasirinkimą vėliau. Tam tikrais terminais galima, tačiau kuo arčiau egzaminų, tuo mažiau laiko lieka pasiruošti.
Specialistai pabrėžia, kad pasirinkimas turėtų prasidėti nuo galutinio tikslo. Pirmiausia sudaromas trijų ar keturių dominančių programų sąrašas, tada patikrinamos jų formulės ir tik po to sudaromas egzaminų rinkinys. Atvirkščia tvarka dažniausiai baigiasi kompromisais. Ypač tada, kai paaiškėja, kad vienas būtinas dalykas buvo atmestas vien todėl, kad mokykloje jo pamokos atrodė mažiau įdomios ar mokytojas reiklesnis.
Atvirų durų dienos — ne vien ekskursija
Rudenį ir žiemą universitetai kviečia moksleivius į atvirų durų dienas, laboratorijų pristatymus ir susitikimus su studentais. Šie renginiai dažnai suvokiami kaip pažintinė ekskursija, tačiau jie naudingiausi tada, kai į juos atvykstama su konkrečiais klausimais.
Verta paklausti, kokie dalykai dėstomi pirmame kurse, kiek laiko skiriama praktiniams darbams, kokios galimybės išvykti studijuoti į užsienį ir kur dirba programos absolventai. Studentų atsakymai apie kasdienį krūvį dažnai būna atviresni nei bet koks reklaminis lankstinukas.
Technikos universitetuose papildomai verta pasidomėti, ar pirmame kurse yra bendrų dalykų kelioms programoms. Toks modelis leidžia vėliau rinktis specializaciją, kai jau aiškiau, kas labiausiai sekasi ir domina.
Kaip realistiškai įvertinti savo galimybes
Universitetai kasmet skelbia, kokie buvo žemiausi ir vidutiniai priimtųjų konkursiniai balai skirtingose programose. Šie duomenys naudingi, tačiau juos reikia skaityti atsargiai. Balai kinta priklausomai nuo stojančiųjų skaičiaus, egzaminų sudėtingumo ir finansuojamų vietų kiekio, todėl praėjusių metų slenkstis nėra pažadas.
Patikimesnis būdas yra apskaičiuoti savo galimą balą pagal bandomųjų egzaminų ar pusmečio rezultatus ir palyginti jį su keleto pastarųjų metų duomenimis. Jei jūsų balas nuosekliai viršija slenkstį, galite ramiai planuoti. Jei svyruoja ties riba, verta iš anksto numatyti, kurį dalyką stiprinsite ir kiek laiko tam skirsite.
Tėvams šiuo laikotarpiu labiausiai padeda ne spaudimas, o praktinė pagalba: kartu peržiūrėti programų formules, padėti susiplanuoti mokymosi grafiką ir drauge nuvykti į atvirų durų renginius. Sprendimas, priimtas pasikalbėjus ramiai rudenį, paprastai būna tvirtesnis nei skubotas pasirinkimas paskutinę prašymų teikimo savaitę.
Taip pat naudinga sekti, ar universitetai neplanuoja keisti programų pavadinimų ar jungti jų. Tokie pokyčiai kartais lemia, kad pernai matyta programa šiemet atrodo kitaip, nors turinys išlieka panašus.
Laikas, kurio nereikėtų praleisti
Iki egzaminų dar liko daugiau nei pusmetis, todėl šiuo metu galima ne tik pasirinkti dalykus, bet ir įvertinti, kur žinių trūksta labiausiai. Matematikos spragos, aptiktos rudenį, yra įveikiamos. Tos pačios spragos, aptiktos gegužę, dažniausiai tampa nuostoliu konkursiniame bale.
Kai kurios mokyklos ir universitetai organizuoja parengiamuosius kursus ar konsultacijas, skirtas būtent matematikai ir fizikai. Jų nauda didžiausia tiems, kurie pradeda anksti ir mokosi nuosekliai.
Švietimo specialistai pataria iki žiemos atostogų turėti aiškų atsakymą bent į du klausimus: kurios krypties studijas renkatės ir kurie egzaminai būtini, kad jos liktų pasiekiamos. Visa kita, įskaitant galutinį prašymo sudarymą, gali palaukti iki vasaros.
Šaltinis: VilniusTech, bakalauras
