Šių dienų pasaulis sukasi stebinančiu greičiu. Nors išmaniosios technologijos turėtų sumažinti mūsų užimtumą, atrodo, kad nuveikti turime dar daugiau. Šis ritmas ir vidinis skubėjimo, nerimo jausmas neapleidžia mūsų net laisvalaikiu, todėl rūpinimasis savimi tampa itin svarbus, tačiau dažnai pamirštamas prioritetas. Nors fiziškai galime jaustis gerai, vidinis emocinis nuovargis gali slėptis po kasdienėmis veiklomis, nesuteikdamas jokių ryškių signalų. Kai atpažįstame emocinį nuovargį, kartais tampa jau per vėlu jo atsikratyti paprastais metodais, tad tenka iš esmės atsigręžti į save. Ilgalaikis emocinis nuovargis gali sukelti įvairių psichologinių sunkumų.
Kas yra emocinis nuovargis?
Emocinis nuovargis – tai būsena, kai žmogus jaučiasi perdegęs, be motyvacijos ir energijos atlikti kasdienes užduotis. Šią būseną dažniausiai sukelia ilgalaikė įtampa, stresas, per didelis darbo krūvis ar sunkumai asmeniniuose santykiuose. Kitaip tariant žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje, nerime bei netausoja savęs. Emocinis nuovargis nėra tiesiog fizinis nuovargis – jis dažnai nepraeina vien gerai išsimiegojus.
Kaip atpažinti emocinį nuovargį?
Pagrindiniai emocinio nuovargio požymiai gali būti nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, net ir po poilsio, irzlumas, motyvacijos stoka, apatija ar nesugebėjimas susikaupti. Žmonės, išgyvenantys šią būseną, dažnai praranda džiaugsmą veiklose, kurios anksčiau teikė malonumą, tampa jautresni, lengviau supyksta, susigraudina ar jaučia nerimą, tuštumo jausmą.
Jei pastebite, kad vis sunkiau susikaupti, dažniau atsiranda neigiamų minčių arba jums sunku pailsėti net laisvalaikiu, tai gali būti ženklas, kad patiriate emocinį nuovargį. Nepamirškite, kad šiuos simptomus gali lydėti ir fiziniai pojūčiai, tokie kaip galvos skausmai, raumenų įtampa, miego sutrikimai.
Kaip padėti sau?
Rūpinimasis savimi yra esminis žingsnis siekiant išvengti emocinio nuovargio arba sumažinti jo poveikį. Tai nėra tik atsipalaidavimas ar laiko praleidimas vienam. Dažnai atgauti emocinę pusiausvyrą padeda aiški dienos rutina: reguliarus miego, darbo, mitybos tvarkaraštis. Į dienotvarkę įtraukite savo mėgstamų veiklų, kurios padeda atsipalaiduoti ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą. Planuota dienos rutina gali suteikti stabilumo jausmą. Taip pat gali būti savistabos įgūdžių lavinimas, gilesnis savęs pažinimas su psichologo ar psichoterapeuto pagalba. Tie, kurie savo emocinei bei psichologinei gerovei skiria nuolatinį dėmesį, gali kur kas anksčiau atpažinti gręsiančio emocinio nuovargio simptomus ir dirbti su jais, taip išvengiant didesnių neigiamų pasekmių jūsų gyvenimo kokybei.
Jeigu jaučiatės, kad terapija Jums tinkama – kreipkitė – Akvilė Skridalaitė – suaugusiųjų konsultavimas ir psichodinaminė psichoterapija Vilniuje.
