Per elektros ar vandentiekio sutrikimą didžiausia rizika dažniausiai yra ne pats vandens trūkumas, o netinkamai paruoštas vanduo. Buteliuose laikomų atsargų paprastai užtenka pirmoms paroms, o vėliau reikia bent dviejų nepriklausomų valymo būdų – filtro ir virinimo arba dezinfekavimo tablečių. Nė vienas metodas atskirai nepašalina visų pavojų, todėl svarbiausia yra jų derinys.
Rudenį tokie klausimai nebėra teoriniai. Spalio ir lapkričio audros kasmet palieka be elektros tūkstančius sodybų ir individualių namų, o šią vasarą Seime svarstytos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisos dar kartą priminė, kad pirmąsias paras po nelaimės gyventojai turi gebėti pasirūpinti savimi patys. Vis dėlto apie vandenį tebesklando daug klaidingų įsitikinimų. Kai kurie jų nekenksmingi, tačiau kiti gali lemti, kad krizės metu žmogus geria vandenį, kurį laiko išvalytu, nors iš tiesų jis toks nėra. Štai penki dažniausi ir tai, ką apie juos verta žinoti.
Mitas: skaidrus vanduo yra saugus
Faktas: pavojingiausi mikroorganizmai plika akimi nematomi. Krištolo skaidrumo šaltinio vanduo gali turėti giardijų ar žarnyno bakterijų, o rudas, taninų nuspalvintas pelkės vanduo po filtravimo gali būti visiškai tinkamas gerti. Spalva ir kvapas parodo nebent tai, kiek vandenyje yra organinių dalelių, bet ne tai, ar jis saugus.
Rudenį šis mitas ypač klaidina: po liūčių net švarūs šaltiniai gali gauti paviršinio vandens iš aplinkinių laukų ir ganyklų. Todėl ir gerai pažįstamą šaltinį po stipraus lietaus verta laikyti abejotinu, kol vanduo nebus išvalytas.
Mitas: filtras išvalo viską
Faktas: kokybiškas turistinis vandens filtras sulaiko bakterijas ir pirmuonis, tačiau dauguma tuščiavidurių pluoštų modelių nesulaiko virusų, ištirpusių cheminių medžiagų ir druskos. Potvynio atveju, kai į vandens telkinius gali patekti nuotekų, filtravimą būtina papildyti virinimu arba chemine dezinfekcija. Šalia kelių ir dirbamų laukų surinkto vandens geriau išvis vengti – kuro ar pesticidų likučių paprastas filtras nepašalins.
Kai kurie filtrai turi papildomą aktyvintos anglies sluoksnį. Jis pagerina skonį ir sumažina dalį cheminių priemaišų, tačiau tai nereiškia visiškos apsaugos. Prieš perkant verta perskaityti, ką tiksliai modelis sulaiko, o ne vadovautis vien pavadinimu.
Mitas: vandenį reikia virti bent dešimt minučių
Faktas: Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija gerokai paprastesnė – vandenį pakanka užvirinti iki stipraus burbuliavimo ir palaikyti apie minutę. Tik daugiau nei dviejų kilometrų aukštyje virimo laiką rekomenduojama ilginti iki trijų minučių. Lietuvoje tokių aukščių nėra, todėl ilgas virinimas tik eikvoja kurą, kurio krizės metu taip pat gali pritrūkti.
Praktinis patarimas: jei vanduo verdamas ant dujinės viryklės ar laužo, puodą verta uždengti dangčiu. Taip vanduo užverda greičiau, o kuro sunaudojama gerokai mažiau. Atvėsusį vandenį galima perpilti iš vieno indo į kitą – deguonis pagerina jo skonį, kuris po virinimo dažnai atrodo blankus.
Mitas: atsargos galioja amžinai
Faktas: ant buteliuose parduodamo vandens nurodytas galiojimas daugiausia susijęs su plastiku ir skonio pokyčiais. Laikyti jį verta tamsioje, vėsioje vietoje, toliau nuo buitinės chemijos ir kuro. Patiems pripildytas talpas dažnai rekomenduojama atnaujinti maždaug kas pusmetį.
Kiekiui apskaičiuoti paprastai imama 2–3 litrai geriamojo vandens žmogui per parą. Keturių asmenų šeimai trims paroms vien gerti reikia 24–36 litrų, o maistui ruošti ir higienai – dar daugiau. Talpas geriau rinktis kelias mažesnes nei vieną didelę: jas lengviau nešti, o vieną atidarius kitos lieka sandarios.
Mitas: dingus elektrai vanduo iš čiaupo vis tiek bėgs
Faktas: daugiabučių aukštutiniams aukštams vandenį dažnai tiekia elektriniai siurbliai, o individualių namų šulinių ir gręžinių siurbliai be elektros apskritai neveikia. Mažai kas prisimena, kad vandens šildytuvo talpoje paprastai būna kelios dešimtys litrų vandens, kurį galima panaudoti higienai, prieš tai atjungus šildytuvą nuo elektros. Dar vienas atsarginis šaltinis – vonia, kurią galima pripildyti vos pasigirdus įspėjimui apie audrą ar planuojamą vandens tiekimo pertrauką.
Individualių namų gyventojams verta žinoti, kur yra artimiausias šulinys be elektrinio siurblio ar visuomeninis vandens šaltinis. Tokią informaciją dažnai pateikia ir savivaldybės. Ją geriau išsiaiškinti dabar, ramiu metu, o ne tada, kai telefonas jau išsikrovęs, o internetas neveikia.
„Žmonės dažnai nusiperka vieną brangų daiktą ir mano, kad jau yra pasiruošę. Iš tikrųjų veikia tik sistema (todėl apgalvotai sudarytas išgyvenimo rinkinys vertingesnis už pavienes priemones): vanduo, šviesa, šiluma ir ryšys turi būti suplanuoti kartu“, – sako civilinės saugos mokymų vadovas.
Tokie praktiniai niuansai vis dažniau aptariami ir KVANTUMA organizuojamuose išgyvenimo kursuose. O prieš ilgesnę išvyką ar sezoną verta bent kartą išbandyti savo filtrą ir tabletes namuose – ne tada, kai jų prireiks iš tikrųjų. Taip paaiškėja, kiek laiko užtrunka išfiltruoti litrą, ar visi šeimos nariai moka naudotis priemonėmis ir ar jų užtenka visiems.
