Daug metų buvo viena formulė – 10 kvadratų žmogui. Biurai ją taikė aklai: planas, stalai, perėjimai, kabina vadovui, kavos aparatas ir viskas.
Bet tada viskas pasikeitė. Ir ne dėl kvadratų. O dėl to, ką žmonės pradėjo veikti tuose kvadratuose. Dingo logika „vienas žmogus – viena vieta“. Atsirado komandos, kurios dirba dinamiškai, darbuotojai, kurie kasdien renkasi, kur nori būti, o erdvės pradėjo turėti daugiau funkcijų nei stalų.
Tada atsirado klausimas: kiek iš tiesų reikia vietos žmogui, kad jis dirbtų produktyviai? Ir ar vis dar verta skaičiuoti kvadratais?
2025 metų požiūris: mažiau skaičių, daugiau prasmės
Dizaineriai, dirbantys su Interiorstudio.lt, jau seniai nebevertina biuro per skaičių „X m² žmogui“. Jie vertina per veiklą, laiką ir tai, kaip žmonės juda per dieną.
Jei darbuotojas sėdi prie stalo tik dvi valandas, o likusį laiką praleidžia susitikimuose ar kūrybinėje zonoje, jam nereikia atskiro kampo. Jam reikia erdvės, kurioje jis jaustųsi laisvas pasirinkti.
Šiuo metu dažniausiai taikomas principas vadinamas aktyvios darbo zonos modeliu. Tai reiškia, kad erdvė nėra priskirta žmogui, bet paskirstyta pagal veiklas. Rezultatas – mažiau kvadratų vienam, bet daugiau galimybių visiems.
Kas iš tiesų užima vietą biure?
Įprasta manyti, kad žmogus biure sėdi ir dirba. Bet jei peržiūrėtume dienos ritmą – realiai daugiau laiko praleidžiama:
- susitikimuose (gyvuose arba nuotoliniuose),
- neformaliuose pokalbiuose,
- virtuvėje,
- laikinose darbo zonose ar telefone.
Todėl vietoj vienos fiksuotos darbo vietos dažnai efektyviau turėti kelias tipines zonas: fokuso, bendradarbiavimo, tylos ir „greito perėjimo“. Ir tai leidžia optimizuoti plotą, neaukojant komforto.
Viename projekte Interiorstudio.lt komanda įrengė biurą, kuriame 60 darbuotojų dirbo 350 kvadratų plote – be jokios spūsties. Kaip? Atsisakė perteklinių stalų, kuriuos vis tiek naudodavo tik 40 proc. kolektyvo vienu metu.
Biuras kaip paslauga, ne tik plotas
2025 m. tendencija aiški – erdvė tampa ne tik darbo vieta, bet paslauga komandai. Darbuotojai į biurą ateina ne dėl stalo, o dėl patirties. Dėl bendravimo, koncentracijos, įkvėpimo.
Todėl dizaineriai vis dažniau remiasi emociniais rodikliais. Kiek laiko žmogus išbūna erdvėje, kaip jis jaučiasi, ar jis nori grįžti. Ir tai ne teoriška – tai įmanoma matuoti net ir mažais komandos pokalbiais, grįžtamuoju ryšiu ar elgsenos stebėjimu.
Toks požiūris leidžia planuoti biurą kaip gyvą, keičiamą, nuolat reaguojančią erdvę.
O kur lieka klasikinis skaičius?
Skaičius vis dar naudojamas – dažniausiai orientaciniu lygiu. 6–8 m² žmogui – tai minimalus komforto ribos taškas, kai kalbame apie darbo vietą su kėde, stalu ir keliu iki kavos aparato. Bet kai žvelgiame plačiau – skaičius nebėra atsakymas.
Jis tampa tik viena detalė bendrame paveiksle. Nes esmė – ne kiek turi vietos, o kaip tą vietą jauti.Ir jei šią temą apgalvotai peržiūri interjero dizaineriai, tokie kaip Interiorstudio.lt, tada net 300 kvadratų gali veikti geriau nei 600.
